Kalbininkai

Karo metais mokytojavo Voronežo lietuvių gimnazijoje, daug bendravo su ten pat dirbusiu Jonu Jablonskiu. Buvo Kauno universiteto docentas, vėliau Vilniaus universiteto profesorius ir Lietuvių kalbos instituto direktorius. Į lietuvių kalbą vertė H. K. Andersono, V. Haufo bei brolių Grimų pasakas. Vienas „Lietuvių kalbos žodyno“ pradininkų, jo redaktorius bei darbo organizatorius. Kas buvo ši asmenybė?

Studijavo Kauno kunigų seminarijoje, vienas jo dėstytojų - A. Baranauskas. Peterburgo dvasinėje akademijoje buvo lotynų, graikų, vėliau hebrajų kalbų profesorius. Tyrinėjo lietuvių kalbos tarmes. Parašė originalią lietuvių kalbos gramatiką. Kai kurie jo pradėti vartoti terminai kaip linksnis, daiktavardis, veiksmažodis ir kt. įsigalėjo lietuvių kalbotyroje. Apie kokį kalbininką čia rašoma?

Vienas žymiausių XX a. baltistų, tarptautinio pripažinimo sulaukusio baltų kalbotyros žurnalo „Baltistica“ įkūrėjas. Daugumą tyrinėjimų apibendrino „Lietuvių kalbos istorinėje gramatikoje“. Kas šis kalbininkas?

Šis dialektologas tikrino tarmių ribas, parašė veikalą „Lietuvių kalbos tarmės“. Pirmasis Lietuvoje pradėjo eksperimentinės fonetikos tyrimus. Jis pasiūlė ir šiandien vartojamus žodžius, kaip „požiūris“, „rankinukas“, „staigmena“. Prisidėjo prie „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo, vienas žurnalo „Gimtoji kalba“ steigėjų ir redaktorių, vienas Lietuvių kalbos draugijos įkūrėjų. Kas buvo šis žmogus?

Mokėsi Pagramantyje, Šilalėje, vėliau Tauragės vidurinėje mokykloje, 1927 metais baigė Tauragės mokytojų seminariją. Redagavo „Gimtąją kalbą“, bendradarbiavo rašant „Lietuvių enciklopediją“. Pirmasis stambus kalbininko kalbotyros darbas – „Pagramančio tarmė“. Kas šis žmogus?

Baltistikos mokslo kūrėjas, pirmasis lietuvis istorinės lyginamosios kalbotyros profesionalas. Redagavo Antano Juškos žodyną, rengė ir pradėjo leisti „Lietuvių kalbos žodyną“, buvo Kazimiero Jauniaus sekretorius. Kas šis žymus kalbininkas?

„Lietuviškosios kalbos gramatika“, „Lietuvių kalbos sintaksės“ autorius. Redagavo Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Biliūno kūrinius, parašė apie 230 straipsnių kalbos norminimo klausimais. Kas ši asmenybė?

Studijavo Kauno universitete, klausė J. Jablonskio ir K. Būgos paskaitų. Įsteigė ir redagavo lituanistinį leidinį „Archivum philologicum“, veikalą „Lietuvių kalbos žodžių daryba“, buvo vienas iš Lietuvių kalbos draugijos steigėjų ir jos pirmininkas, aktyvus „Gimtosios kalbos“ redakcijos narys. Kas šis žmogus?

Šis žmogus laikomas lietuvių akcentologijos pradininku. Parašė dviejų dalių „Lietuvių kalbos žodyną“ (vokiečių-lietuvių, lietuvių-vokiečių). Iki J. Jablonskio išsamiausiai aprašė lietuvių kalbos struktūrą, nurodė lietuvių kalbos ribas, santykius su prūsų ir latvių kalbomis. Pirmasis lietuvių kalbotyros istorijoje išsamiai aprašė lietuvių kalbos priegaides ir nustatė keturias daiktavardžių kirčiuotes. Kas jis?

Dialektologas, baltistas, buvęs švietimo ir sporto ministras. Paskelbė per 50 knygų, tarp kurių yra ir 6 tomų „Lietuvių kalbos istorija“. Parašė per 1000 lietuvių ir užsienio kalbomis. Sudarė K. Būgos raštus, su A. Girdeniu sukūrė dabar naudojamą tarmių klasifikaciją. Koks tai kalbininkas?